Neramios dūšios
Ar pastebėjote, kad kai kurie žmonės gyvena taip, lyg jų užpakalyje visada degtų petarda, pasiruošusi bet kada iššauti? Tai lyg ir tas jausmas, kai bėgi nuo įsivaizduojamo priešo pas įsivaizduojamą draugą ir niekaip nesupranti, kodėl tau kaskart bent akimirkai sustojus, tas šlykštus nerimo jausmas nuolatos persekioja tave. Ir tokių žmonių daug, tiek daug, kiek petardų Naujųjų metų naktį – ten blyksi, čia blyksi, šalia sprogsta, šalia nukrinta ir vėl užgesta iki kito karto. Skiriu du tipus tokių žmonių – psichologiniai vampyrai ir „alia tai“ aktyviai gyvenantys. Nors sunku nustatyti ribą, kur tas super aktyvus gyvenimas, greičiau tai pasireiškia labai dažnomis kelionėmis ir noru kiek įmanoma dažniau keisti aplinką. Psichologinis vampyrizmas, be abejo, yra kur kas populiaresnis ir saugesnis vien dėl to, kad emocinės perkrovos, skirtingai nei nuolatinės kelionės, reikalauja kur kas mažiau finansinių išteklių. Psichologiniam vampyrizmui priskiriu tuos, kurie nuolatos ieško kaip „pakra
